Universalūs ratukai yra vadinamieji judantys ratukai, sukonstruoti taip, kad būtų galima horizontaliai suktis 360 laipsnių kampu. Ratukas yra bendras terminas, apimantis kilnojamuosius ir fiksuotus ratukus. Fiksuoti ratukai neturi besisukančios konstrukcijos ir negali suktis horizontaliai, o tik vertikaliai. Šie dviejų tipų ratukai paprastai naudojami kartu su, pavyzdžiui, vežimėlio konstrukcija yra dviejų fiksuotų ratų priekinė dalis, turėklo užpakalinė dalis šalia dviejų judamųjų universalių ratų.
Universalaus rato kūrimo istoriją galima atsekti XX amžiaus pradžioje, jis turi platų pritaikymo spektrą pramonės automatizavimo, robotikos ir transporto srityse. Šiame straipsnyje bus pristatyta universalaus rato vystymosi istorija ir ateities vystymosi kryptis.
Ankstyviausią universalaus rato dizainą galima atsekti 1903 m., kurį pirmasis pasiūlė švedų inžinierius Elke Ericson (Ernst Benjamin Ericson). Tačiau tuo metu ribotas technologijos lygis, universalaus rato gamyba nėra pakankamai stabili ir tiksli. Iki šeštojo dešimtmečio italų mechanikas Omaras Maizello pasiūlė naują universalaus rato konstrukciją, pavadintą „Omar universalus ratas“, jo konstrukcija yra stabilesnė ir tikslesnė, todėl universalus ratas buvo pradėtas plačiai naudoti pramoninėje automatikoje.
Nuolat tobulėjant technologijoms, nuolat tobulėja ir universalaus rato dizainas. Šiuo metu rinkoje esantis universalus ratas daugiausia skirstomas į tris tipus: rutulinio tipo, stulpelio tipo ir disko tipo. Rutulinio tipo universalus ratas susideda iš kelių mažų sferų, kurios gali užtikrinti sklandų judėjimą. Stulpelio tipo universalus ratas yra sudarytas iš kelių guminių ratų, kurie gali judėti įvairiomis kryptimis ir yra tinkami sunkesniems objektams. Kita vertus, diskinio tipo ratukai susideda iš kelių lenktų plokščių, kurios leidžia išlaikyti didesnę apkrovą ir didesnį greitį.
Gimbalai vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėje pramonės automatizacijoje, jie plačiai naudojami robotuose, automatizuotuose sandėliuose ir logistikos sistemose. Be to, jie plačiai naudojami transporto srityje, pvz., laivuose ir orlaiviuose, kur pagerina manevringumą ir valdymą.
Kuriant gimbalus buvo atlikta daug technologinių naujovių ir patobulinimų. Tobulėjant dirbtiniam intelektui, mašininiam mokymuisi ir jutiklių technologijoms, gimbalai taps protingesni ir labiau prisitaikantys. Pavyzdžiui, gimbalas gali automatiškai reguliuoti savo judėjimą pagal skirtingas aplinkas ir reljefus naudodamas mašininio mokymosi algoritmus, kad pagerintų manevringumą ir efektyvumą. Be to, siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo, būsimuose gimbaluose taip pat gali būti naudojamos aplinkai nekenksmingesnės medžiagos ir energijos šaltiniai.
Paskelbimo laikas: 2023-11-27